O kai saulutė tekėjo

O kai saulutė tekėjo, brolis žirgelį balnojo,

Kelkis sesela, žalia rūtela, uždek šviesių ugnel.

Aš atsikėliau rytelį, ir nusiprausiau veidelį,

Atsisveikinau tėvų motulį – gal daugiau nesmacys.

Aš vieškelėliu jodamas, žirgelį muštravodamas,

Oir ir pamatiau savo mergelį, svirnelį pas skrynel.

Oi kam tu dangstai skrynelas, oi kam tu rėžai drobelas,

Aš nenešiosiu tų marškinėlių, kareivėliu budamas.

Duos mums karalius žirgelius, o ant žirgelių balnelius,

Rėdzys mūs visus vienais parėdais, kai vienos mocinėl.

Sugrius kalneliai kloniuosna, jauni brolaliai krausuose,

O mes stovsim ir nedrabėsim, kol priešus nugalėsim.