2009.11.07-08 GOŠTAUTOS Vėlinių žygis |
|
|
|
|
Šaunusis būrys sparčiai žygiavo laukais, miškais ir pelkėmis. Pirmasis žygio tikslas - piliakalnis. Net vietiniai gyventojai nenurodė tikslios piliakalnio vietos, tad teko kiek pakopinėti apžėlusiais šlaitais kol jį suradome. Sušokę žygeivišką šokį, bei sudainavę kelias Vėlinių dainas patraukėme tolyn. Apžiūrėdami pakelės sodybas bei lodydami kaimo šunis keliavome toliau ir po kelių valandų pasiekėme įspūdingas Nemuno šlaitų atodangas. Kurį laiką stebėdamiesi nuostabiais panoraminiais vaizdais keliavome aukštais Nemuno kranto šlaitais.
Sekmadienio rytą nuvykome i Jiezną ir po Šv.Mišių, klebono pristatyti parapijiečiams, bažnyčioje surengėme trumpą Vėlinių koncertėlį. Po koncerto visi buvome maloniai pakviesti į kleboniją išgerti arbatos. Ačiū svetingiems namams!
Daugiau nuotraukų yra ČIA. Nuotraukos Tomo Bendiko ir Linos Trečiokaitės / Tomas Bendikas. 2009-11-08 /
|





Šį savaitgalį goštautiečiai ir jų draugai pradėjo ankstų šeštadienio rytą trimis ekipažais pajudėdami iš Kauno link Birštono. Palikę automobilius bei sunkius daiktus Dzingeliškių kaime patraukėme į klajones po miškus bei kaimus esančius savotiškame pusiasalyje, kurį sudaro vingiuojančio Nemuno kilpa.
Į sodybą grįžome jau visiškoje tamsoje. Valandėlę pailsinę kojas, prasidžiovinę nuo lietaus sušlapusius rūbus bei užvalgę gardaus šilto šiupinio, vėl patraukėme link Nemuno. Atėję į šventės vietą, Nemuno ir Lokupio santakoje sukūrėme aukurėlį. Aplinkui blyksint žvakelių liepsnoms galinomės naminės duonos kepalu bei gira. Prisimindami išėjusiuosius giedojome Vėlinių giesmes. Gęstant aukurėlio liepsnoms kiekvienas galėjo įsiklausyti į supančią aplinką – upelio čiurlenimą, tolimą šuns lojimą, ramų vėjo ošimą medžių viršūnėse...
